Atraskite
optimalų
vidaus klimatą.

Pastato vidaus klimatas smarkiai įtakoja savo gyventojų sveikatą. Pačios pagrindinės sąlygos patogiam ir sveikam vidaus klimatui yra patalpos temperatūra ir drėgmės kiekis.

Idealiu atveju drėgmės kiekis gyvenamosiose patalpose turėtų būti apie 40-60 %. Viva tyrimų parke naudojant įvairius metodus ir projektus yra tyrinėjami ryšiai tarp pasirinktų statybos medžiagų ir vidaus klimato realiomis sąlygomis bei išaiškinami būdai, kuriais galima įtakoti vidaus oro drėgmės kiekį ir temperatūrą, panaudojant skirtingas statybos technologijas.

Specifiniai vidaus oro drėgmės matavimai buvo atlikti Viva tyrimų parke kelių savaičių bėgyje, siekiant išsiaiškinti kaip skirtingos struktūros sienos išsaugo drėmę. Įprastinė namo gyventojų veikla (maisto gamyba, prausimasis, vėdinimas ir t.t.) buvo imituota naudojant oro drėkintuvus ir limituotą oro padavimą.

Išvados:

  • Mineralinės, kvėpuojančios, kalkinės dangos sugėrė drėgmės perteklių geriausiai ir greičiausiai ir todėl tai buvo pati efektyviausia danga optimaliai subalansuotam vidaus klimatui palaikyti.
  • Geriausias drėgmės balansas buvo pasiektas naudojant 1.5 cm storio sluoksnį (vidaus tinkas - Baumit Klima).
  • Šiltinimo sistema teigiamai veikia oro drėgmės kiekį. Jei pastatas nėra apšiltintas, šilumos nuostoliai turi būti kompensuojami didinant šildymo sąnaudas -> sausas patalpų oras.

 

Matavimai buvo prižiūrimi ir vertinami Burgenland taikomųjų mokslų universiteto

Projekto laikotarpis: 2015 - 2017 m.

Kambario suvokimas kaip šilto ar šalto priklauso nuo darbinės temperatūros (jutiminė temperatūra). Jutiminė temperatūra priklauso nuo dviejų faktorių - oro temperatūros ir paviršių temperatūros. Siekiant išsiaiškinti kuri konstrukcija geriausiai apsaugo nuo žiemos šalčio ir vasaros karščio, tyrimų parko namų vidinių sienų paviršiaus temperatūra buvo nuolat matuojama ir analizuojama visu projekto laikotarpiu - vieną žiemą ir dvi vasaras.

Išvados – paviršiaus temperatūrų svyravimai:

  • Betono namai turėjo mažiausius paviršiaus temperatūrų svyravimus
  • Plytinių namų ir medžio masyvo namo paviršių temperatūros svyravimai buvo vidutiniai
  • Karkasiniuose namuose svyravimai buvo dideli
  • Neapšiltintame plytiniame name temperatūros svyravimai buvo didžiausi

Kuo mažesni temperatūros svyravimai, tuo labiau subalansuota vidaus patalpos temperatūra.

Papildomai, kartu su paviršių temperatūra, buvo nagrinėjami ir pokyčiai vidaus oro temperatūroje skirtingais metų laikai.

 

Matavimai buvo prižiūrimi ir vertinami Burgenland taikomųjų mokslų universiteto

Projekto laikotarpis: 2015 - 2017 m.

Išvados – Patalpos temperatūra:

Ypatingai karštos vasaros metu 2015 metais, kuomet oro temperatūra lauke siekė iki 36°C, apšiltintų namų patalpų temperatūros buvo iki 5°C žemesnės nei neapšiltintuose namuose.

Patalpų oro temperatūros matavimai (vidutinės reikšmės):

  • Namai pastatyti iš plytų ir betono (apšiltinti) – 26°C (reikšmė patenkanti į komforto zonos ribas)
  • Medžio masyvo namas - 28°C
  • Karkasinis namas - 29°C
  • Plytinis namas (neapšiltintas) - 30°C

Sienų medžiagos sukauptas šilumos kiekis, taip pat kaip ir šiltinimo sistema, ženkliai įtakoja patalpos vidaus temperatūrą. Matavimai, atlikti Viva tyrimų parke patvirtino, kad masyvios, storos sienos išsaugo dienos metu esančią saulės šilumą ir ją išskiria į aplinką vėsesniais vakarais ir naktimis. Toks poveikis garantuoja stabilesnę patalpos vidaus temperatūrą.

Žiemos sezonu buvo analizuojama kaip namų vidaus temperatūrą įtakoja šildymo pertrauka. Siekiant tai išsiaiškinti, buvo matuojamas temperatūros pokytis šalčio pakilimo metu, kuomet temperatūra siekė nuo 0°C iki -12°C (buvo padaryta 48 valandų šildymo pauzė).

Gauti matavimų rezultatai po dviejų dienų:

  • Namai pastatyti iš 25 cm storio plytų ir betono (apšiltinti) efektyviausiai palaikė kambario temperatūrą (15 - 17°C)
  • Medžio masyvo namo, 50cm storio plytų namo (su mineralinės vatos apšiltinimu) ir karkasinių namų vidaus oro temperatūra buvo tarp 11°C ir 13°C
  • Praėjus 48 valandoms, kambario temperatūra plytiniame neapšiltintame name buvo tik 4°C.

Matavimai buvo prižiūrimi ir vertinami Burgenland taikomųjų mokslų universiteto

Projekto laikotarpis: 2015 - 2017 m.

Vidaus oro kokybės analizėje (paremtoje patalpos temperatūros ir drėgmės kiekio matavimais) mokslininkai iš Vienos medicinos universiteto vertino kiekvieno pastato vidaus klimato bei struktūrinių faktorių įtaką komforto jausmai ir gerai savijautai.

Šio medicininio aplinkos įtakos faktorių tyrimo išvados buvo pakankamai aiškios: pastato konstrukcija ir pasirinktos statybinės medžiagos turi aiškiai matomą poveikį komfortabilumui.

  • Aukščiausias komforto jausmas buvo pasiektas apšiltintuose namuose, pastatytuose iš betono, plytų (25 cm) su mineralinės vatos sluoksniu ir tinku bei medžio masyvo name
  • Apšiltinti karkasiniai namai ir 50cm storio plytų namas siekė vidutines reikšmes
  • Tik neapšiltinto namo rodikliai nesiekė Austrijos statybų reglamento nustatytų standartų ir todėl jame buvo žemas komforto jausmo lygis.
  • Neapšiltintame plytiniame name temperatūros svyravimai buvo didžiausi

Matavimai buvo prižiūrimi ir vertinami Burgenland taikomųjų mokslų universiteto. Vidaus klimato ir struktūrinių faktorių įtaka komforto jausmui ir gerai savijautai buvo vertinama Vienos medicinos universiteto.

Projekto laikotarpis: 2015 - 2017 m.